Kotrynos istorija

Lauktas stebuklas labai skubėjo su mumis pasimatyti. Kotryna gimė vos 29 savaičių, tesvėrė 1210g. Vos išgirdusi jos pirmą verksmą man labai palengvėjo – patikėjau, kad viskas bus gerai!

Aplinkiniai tikino, kad dienų bus visokių – ir gerų, ir blogesnių. Tačiau šiandien turiu teisę džiaugtis: mano dukrytė – tikra kovotoja!

Prisimenu pirmas dienas, kai rinkdavau savo pieno lašelius ir lyg didžiausią dovaną skubėdavau nunešti savo mažylei. Žinojau, kad motinos pienas visiems, o ypač tokiems mažiems, yra labia reikalingas- jis ne tik maistas, bet ir saugo nuo pavojų.

Sunkus pradžioje buvo tas PIENO KELIAS… Kiek besistengtum – surenki vos kelis lašus. O gydytojai prašo vis daugiau… Apsidairius aplink mačiau, kad kitos mamos turi savo pieno pakankamai nuo pat pradžių, tada kankint ėmė mintys, kodėl aš tiek neturiu?! Guodė mintis, kad kuo toliau, tuo bus daugiau, ir žinia, kad įdėtos pastangos, kantrybė ir tikėjimas vieną dieną duos vaisių.

Taip ir buvo. Šiandien Kotrynai jau trys savaitės ir aš džiaugiuosi, kad mano vaikeliui pieno pakanka. Nesunaudotus pieno likučius šaldome ateičiai – juk negali žinoti kaip bus toliau. Na, o jeigu pieno imtų gamintis daug – aš būtinai norėčiau tapti PIENO BANKO donore. Patyriau, kaip tai svarbu...

Kotrynos mama

PIENO BANKO bičiuliai